- suklaipyti
- suklaipýti tr. 1. žr. išklaipyti 2: Aš padariau gerai rėmus, o jis atėjęs suklaĩpė Žvr. | Jo lūpas suklaipė pašaipos šypsnys rš. Jojo veidą suklaipė pyktis rš. | refl.: Statant baldus ar kitokius daiktus, grindims įlinkus, įlaidai nuskyla, ir grindys susiklaipo rš. Pakelėj apsiverkę žvangučiai, susiklaipius vytinė tvora E.Miež. | Visi namai apsupa senį, bet jis dar pakelia susiklaipiusį veidą ir šūkteli P.Cvir. Kairėje sėdėjo Teresė su atsikišusiu smakru ir susiklaipiusiais, bet labai gražiais dantimis rš. 2. suvartyti visaip, susukioti verpetais: Vėjis suklaĩpė rugius, ir šiaip, ir taip išdraikė, suvartė J. Javus gyvuliai suklaĩpė, t. y. subraidė, sulaužė J. | refl.: Bematant vežimėlis, Raugalų Raulas ir eržilas tiktai susimataškavo, susiklaipė ir susimaišė į vieną krūvą V.Piet. 3. plg. klaipyti 3: Netoliese buvo trys kaimelio namai – jie nebuvo sugriuvę, bet suklaipyti rš. | prk.: Matai viešbučius su pakabomis ties durimis arba ant durų, kur ... lietuviški parašai ... neišpasakytai suklaipyti J.Jabl. | refl.: Tam kieme klaipýte susiklaĩpiusios sodybos J. Dirvos, sodybos mūsų susiklaipiusios J. Gal jame olos ir uolos taip susiklaipiusios, kad aušros šviesa, krisdama tenai, padaro kokį nors žmogišką pavidalą rš. 4. refl. sumišti, susimaišyti: Bet grapukas, nemalonių atsiminimų paliestas, susiklaipo, nežinodamas, ką atsakyti P.Cvir. | Susiklaipė visos mano mintys rš. \ klaipyti; išklaipyti; priklaipyti; suklaipyti
Dictionary of the Lithuanian Language.